2012-05-24 12:25
pabaiga (niekur neišsivystė). o čia prastai:
sukilo žvėrys paukščiai bet čia
didysis vyksta žvėriškai apsirijimas
tai ką jie darė, vis tik - sukilo? ar maistą priiminėjo - mito?
tai pirma vieta tekste, kuri trinka, tas BET, o pabaiga tuščia, kaip autorius vedė vedė vyksmo liniją, ir viskas net nenutrūko, o apdulkėjo nuoboduliu ir išsiskaidė atskiromis nebesurištomis tarpusavyje molekulėmis. (nesusirinkusiomis į tą formą kuriai priklausė ją sudarydamos) va taip baigėsi tekstas. (nepavadinsi net "be pabaigos", arba "be uodegos"
_____________
beje, žvėrys geriau žino saiką, girdi savo kūną, ir nepersivalgo, tai žmonių savybė - persivalgyti. (na dar gyvūnus naminius jie geba sugadinti - ir tie persiryja - nutunka, suserga.) nors parsinešęs iš parduotuvės varškės dviejų rūšių, katei padėk - atrinks, kurią valgyti...
PERSIVALGYTI yra nuodėmė, mat kūną, gi "ne pats sutvėrei", o gadini – persivalgai.. (žvėrys, kaip yra linkę žmonės manyti, iš tikrųjų nepersiryja - jie tos nuodėmės, nedaro...) Ir žemę ne žmogus sutvėrė, o balansą planetoj, eko sistemos darną, taip pažeidė... Kad pradėjo gimti žvynuoti - su šešiomis kojomis, viena ranka, ir Siamo dvynių pozose, vis dažniau ir dažniau... tai žmogiškasis tas apsirijimas/ Jis toks bukas, nė krislo išminties. Išmintingas ima tiek, kiek reikia, kiek gebės suvaldyti ir balanso nepažeidęs. Tai gi, rašyk Žmogiškasis ten, bus neblogai, o va su tuo BET, tai galvok, ar jie sukilo visi, ar jie tada mito žmogiškuoju apsirijimu?..