kvėpavimas

jei išnyktų dangus ir kregždių lizdas
aš lygiai taip pat gulėčiau ir
spingsulės akyse žibėtų

tie paukščiai neša atgaivą lietumi
kai aš netyčia įsiduriu – o
tavo barzda dar užvakar slėpėsi

kai pirmieji lašai pasiekia šiltą kūną
lyg musė į voratinklį įlendu
į tavo megztinį glaudžiuosi

netrukus rankų plaukeliai pasišiaušia
nors tau netgi tvanku ir
abu vaidinam nieko nebuvimą

tada išnyksta dangus ir kregždės
palieka neaiškūs garsai ir
pamažu juos atpažįstu –

tavo kvėpavimas