Mamai

Kai nuskambėdavo varpai bažnyčioje,
Paskelbdami už Motinas mišias,
Suklupdavau prie kelio kryžiaus,
Kuris primindavo Tave.

Tu išėjai, o kryžius liko...
Jo atspindys žėrėjo ežere.
Nestojo metai, viskas kito.
Neliko kelio, kryžiaus - tik žolė žalia.

Ją vasaromis nurupšnoja karvės.
Sniegu užpusto gruodyje žiema.
Pavasariais vėl nuskamba bažnyčioj
Už Motinas malda šventa.

Klaupiuos dabar aš prieš Altorių.
Keliuos į klauptus atsiremdama...
Tiek metų man! O Tu buvai jaunutė...
Atleidau Tau už vaikiškas skriaudas.

Dažnai prisimenu, žadu mintyse -
Prakalbint, bet tyliu - lieku nuodėmėje...
Buvai ir liksi amžinai, Mamyte -
Gimdytoja mana! Meldžiuosi už Tave...