kai bliuzas prakalbina naktį
mėnulio sūpuoklėse
springstu iš geismo netekti
artumo aušros
nors plyšauja paukščiai
noriu apkursti kad tektų
minėti šį vaizdą žvaigždėtą
tylos
girdėti alyvos kaip rengiasi
tuoktis
baltai sužydėti matuojasi
rūbą
taip amžiną
gražų be potėpio melo
lyg lakštingalos
trėlės tikros
taip taikliai į bliuzą -
žvaigždėtai žvaigždėtai...
bemiegės gegužės nakties