Euforija šeimai
gailesčiu dažosi –
kaip stebuklingai
saulę pasiekt,
savąją
laimę gražiąją?
Chorai tęsis,
vargo duetai,
žvilgsnių karai neįrašomi,
ūkanų nebeverta minėti,
ten sielutė –
mažėjantis mašalas.
Sesių, brolių
vargšelis vis ieško –
poetas,
pritvinkęs aksominio rašalo.
Iš spiečiaus jo gimto
sausu lietumi
kibirkščiuoja.