grįžau
galiu nebekvėpuot
po viso to savęs
ir gal po mūsų
bet prieik
į vandenį paversiu
vėl pagaudamas
akis tvindydamas
banguosiu
prieš žmogaus pavidalo
duris
o tau žydėt nebūtina
užaugt klestėt ir nykt
kitur
jau griūva atramos
srautais rūsčiais
išeina pasakos
numirėliams
tyla
nebe
kvėpuok