Marytės nuotykiai II

Turiningas vakaras


„Ožiaragis“ – mintyse vartė Marytė, žiūrėdama į monitorių. – „Ką aš galiu išpranašauti ožiaragiams?.. Tiksliau – vienai ožiaragienei, kuri kitame koridoriaus gale... “
Pakramčiusi lakuotus nagus išsišiepė nuo ausies iki ausies ir palinko prie klaviatūros. Užrašė visas būsimas nelaimes, katastrofas bei armegadonus, atsitraukusi pasigrožėjo savo darbu ir paniuro.
Kiek pagalvojusi ištrynė keiksmažodžius su barbarizmais. Visgi tai horoskopai visai savaitei, o ne pigus čatas, kur visi keikiasi.
Tada ištrynė visus teiginius, kurie buvo pernelyg akivaizdžiai susiję su jos viršininke. Liko visai nedaug.
- Dar sekso tą savaitę negausi, - nusprendė pridėti sakinį.
Atsitraukusi vėl perskaitė ir vis tiek liko nepatenkinta. Kol kas ožiaragiams išpranašavo vien blogus dalykus. Reikėjo pridėti ką nors gero.
- Sėkmingai eisi savojo tikslo link, - prirašė nieko nesakančią frazę.
„Bet... “ – kirbėjo jos galvoje.
- Bet šiais metais nedaeisi, - piktdžiugiškai pridėjo.
Vėl perskaitė, ištaisė visas klaidas su barbarizmais ir patenkinta atsiduso.
„Vandenis“ – brūkštelėjo kitą iš eilės.
Staiga pasijuto siaubingai išvarginta ožiaragių atakos. Skubiai atsivertė praeitų metų horoskopų suvestinę, nukopijavo Vandeniams prognozę nuo Dvynių, o Žuvims – nuo Šaulių. Dėl viso pikto sukeitė kelias frazes vietomis, kad koks nors psichas, kolekcionuojantis horoskopus, nepamatytų sutapimo.

- Štai ir viskas, - pasidžiaugė savo šedevru Marytė. – Redaktorė niekada neskaito to, ką jai atnešu. Bent jau ne iki galo. Sueis.
Jau norėjo nešti per visą dieną sukauptą medžiagą, kai staiga prisiminė, kur esanti. Klestelėjo atgal į krėslą, atsidarė kortų žaidimą ir valandą nuoširdžiai stengėsi  laimėti bent vieną partiją.
Nelaimėjo.

---

Vėliau ji nubogino visus savo tekstus į maketuotojo kabinetą, persiropštė per neparduotų laikraščių kauges koridoriuje ir išėjo į gatvę. Kol kas nenorėjo eiti namo, antra vertus, daugiau nelabai buvo KUR eiti. Vakaras buvo gražus, o miestelis K buvo toks mažas, kad čia nebuvo nei  rimtų klubų, nei padorių kavinių. Tiesa, buvo viena picerija, kuri vadinosi „Pizzeria“.  Žmonės ją žinojo vien dėl to, kad užpernai kažkokie paaugliai vieną Z pavadinime pakeitė į D.  Kilo vietinės reikšmės skandalas, picerija pasidarė truputį žinoma bei lankoma.
Tačiau iš esmės miestelyje K vis tiek nebuvo vietų, kur galėjai nueiti linksmai praleisti vakarą. Todėl Marytė nusprendė, jog idealiausia bus grįžti pėstute namo, pasigaminti skanią vakarienę, pasiimti vieną iš neseniai pirktų knygelių, smagiai perskaityti pusę ir vėliau užbaigti viską duše, kaip ji buvo įpratusi. Juk dušas – geriausias merginų draugas.
Aišku, toks planas buvo daugmaž rutiniškas, tačiau Marytė buvo pripratusi prie rutinos.

Ji nežinojo, kad maži miesteliai, nors patys savaime yra maži ir apytuščiai, yra nepaprastai patrauklūs įvairioms tamsioms jėgoms, kurios slepiasi įvairiuose plyšiuose, o reikalui prispyrus skuba susiburti į masinius susibėgimus kažkokiam žymiai baisesniam reikalui. Nes kuo miestelis mažesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad kažkas iškels į viešumą juodus, tamsius dalykus. O jeigu ir iškels, tai bus ne skandalas, o tik mažo miestelio gėda, kurios joks miestelis nenorėtų viešinti.
Taigi, Marytė pėdino namo, o virš miestelio K kaupėsi nematomi juodi bei sunkūs debesys, kurie bet kurią akimirką grėsė prapliupti lietumi.
Ir ničniekas jų nematė, nepastebėjo.

---

„Kaip keista! “ – pagalvojo Marytė, pastebėjusi popierinę rodyklę, priklijuotą prie tvorelės. Ant popieriaus tebuvo užrašytas trumpinys: BDSMFMS.
„Kas tai galėtų būti? “ – smalsavo mergina, pasukdama į tą pusę, kur rodė rodyklė. Paėjusi kiek toliau ji surado dar vieną rodyklę, liepiančią sukti į kairę.
Ši gatvelė buvo nepanaši į įprastas miestelio K gatveles, nes joje buvo priparkuota pernelyg daug automobilių. O prie pastato, kuris buvo ne kas kitas, o miestelio K kultūros namai, būriavosi jaunimas.
Marytė paspartino žingsnį, genama nepaprasto smalsumo. Ji žinojo, kad šįvakar miestelyje nevyksta jokie renginiai, antraip ji būtų sužinojusi pati pirma. O laikraščio redakcija greičiausiai dar būtų gavusi nemokamų pakvietimų.
Be to, greičiausiai niekas iš vietinių nė neprisimintų, kada paskutinį kartą buvo naudojami kultūros namai. Kaip jau minėjau, miestelyje K kultūros beveik nėra.
Prisiartinusi kiek arčiau, mergina pastebėjo, kad įėjimą į kultūros namus aršiai saugo kampuoti tipai atkištais kvadratiniais žandikauliais. Ir jie laiko jaunimą per pagarbų atstumą nuo durų. Šie, žinoma, pasipiktinę bandė kažką aiškinti apie savo teises.
- Jūs su pakvietimu? – staiga užkalbino Marytę jaunas, dailus vyrukas, kuris ryte rijo blondinę akimis.
- Ėė... ne, - sutriko bei išraudo mergina. – Aš tik...
- Štai, paimkite, - vyrukas ištiesė jai skrajutę. – Tai apie vakaro renginį. Jeigu jūs iš fanų klubo, ar šiaip naujokė, galiu parūpinti leidimą.
Marytė smalsiai apžiūrėjo skrajutę.

„BDSM fanų masinis suvažiavimas! Diskoteka, gėrimai, spektaklių vakaras! Tik su pakvietimais! “ – skelbė reklama.
- Oho...  – nutęsė Marytė, nelabai susigaudydama, kas tas BDSM. – Turėtų būti įdomu!
- Galėtume net leisti sudalyvauti spektaklyje, jeigu atsirastų drąsos, - mirktelėjo vaikinas. – Tai kaip? Norite užeiti?
- Aš noriu! – išgirdo judviejų pokalbį kažkoks paauglys. – Kodėl jai galima, o man ne?! Aš gi BDSM fanas! Diskriminacija!
Vyrukas reikšmingai spragtelėjo pirštais apsauginiui. Šis čiupo paauglį už pakarpos ir išnešė už vartelių. Kol  aiškino šiam mandagumo taisykles, pro vartelius įėjo kelios poros, mojuodamos bilietais. Ir buvo pasitiktos plačiomis, suokalbiškomis šypsenomis.
- Na gerai, - linktelėjo Marytė. – Gal ir visai neblogai būtų sudalyvauti.
- Šaunu! Eime, aš jus palydėsiu pro apsaugą, - nudžiugo vyrukas. – Beje, mano vardas Martynas. Aš irgi pirmą kartą dalyvauju, padedu renginį organizuoti. Galėtume laikytis kartu.
- Aha... gerai, - susijaudino bei kiek susigėdo Marytė, nurausdama iki ausų galiukų. Akimirką išsigando, kad tuoj nualps, tačiau, jos laimei, organizmas atlaikė.

Viduje juos pasitiko meiliai besišypsanti registratorė, kuri patikrino, ar jiedu pilnamečiai.
- Jūs pirmą kartą? – paklausė Marytės.
- Na ne visai... – sumelavo mergina, bandydama įsidrąsinti. – Tik gal pirmą kartą, kai tiek daug žmonių.
- Nieko tokio, - nusišypsojo registratorė. – Visiems kada nors būna pirmas suvažiavimas. Jūs registruota klubo narė?
- Ė... ne.
- Tai gal norite dabar užsiregistruoti?
- Būtų visai smagu, - šyptelėjo Marytė, atsargiai dairydamasi į Martyną, ieškodama moralinės paramos. Šis morališkai ją palaikė, glostydamas petį. Kažkaip labai jau erotiškai glostė, mergina net sunerimo.
- Puiku. Jūs viena, ar...
- Ji su manimi, - paskubėjo įsiterpti Martynas ir Marytė dar labiau sunerimo. – Beje, kuo tu vardu?
- M... Marytė...
- Viskas bus gerai, nesijaudinkite, - pamerkė akį registratorė. – Štai, užpildykite formą ir mes tuojau pat pagaminsime nario kortelę. Tušinuką?
Marytė išraitė savo duomenis iškišusi liežuvio galiuką iš susijaudinimo. Ji dar niekada nebuvo jokio klubo nare, o dabar pats klubas jai į kiemą atėjo! Šauniau tikriausiai nebegali būti!
Ir visgi – kas per velnias tas BDSM?..

---

- Kalbant apie spektaklį, - paėmė ją už rankos Martynas, - tu kokiam vaidmeniui labiau pasiruošusi? Valdovės ar pavaldinės?
- Ojojoj, - sutriko Marytė, galvodama, ką tai galėtų reikšti. Gurkšnodama kokteilį, sumiksuotą suimprovizuotame bare, jinai pabandė mąstyti strategiškai.
Būtų pavaldinė – tereikėtų vykdyti kažkokius įsakymus. O jeigu valdovė... velnias žino, iš kur valdovės žino, kaip įsakinėti. Dar susimaus. Jau verčiau vykdyti įsakymus.
- Pavaldinė turbūt, - trūktelėjo petukais.
- Neblogai, - nusišypsojo Martynas ir Marytė galėjo prisiekti, kad tose akyse sužibo keistos ugnelės. – Gal eime tada į apačią? Ten žmonės jau ruošiasi, mums irgi reikėtų. Tu kostiumą turi?
„Ir kur aš papuoliau? “ – nusistebėjo trumpai kirpta blondinė.
- Tai kad aš ekspromtu nusprendžiau užeiti...
- Aišku, surasim tada ką nors tau, - linktelėjo Martynas.
Jiedu nusileido laiptais į senovišką pusrūsį, tingiai gurkšnodami savo gėrimus.

Marytė staiga pastebėjo porelę, traukiančią pro šalį. Ji vos taurės neišmetė, pamačiusi, kaip jiedu apsirengę. Moteris buvo tarsi aptraukta juoda, blizgančia oda, kuri ypač išryškino visas jos kūno formas. Jos kaklą juosė storas antkaklis su dygliais, o plaukuose juodavo ilgos plunksnos.
Vyras tuo  tarpu buvo visas apsivyniojęs diržais, netgi burną užsiklijavęs plačiu diržu, tik akys grėsmingai blykčiojo. Pamačiusi, kas yra žemiau vyro bambos, Marytė vos nesusijuokė.
- Na ir apranga, - sušnabždėjo ji savo palydovui. – Tu matei?
- Visokių čia pamatysi, - šyptelėjo Martynas. – Mums čia. Persirengimo kambarys. Jeigu norėsi, galime netgi pasirepetuoti.
Jis plačiai pravėrė duris ir praleido merginą pirmą.

Marytė iš pradžių pastebėjo daugybę išrikiuotų rūbų kabyklų su kažkokiais keistais skudurais, diržais, grandinėmis, antrankiais ir taip toliau ir panašiai.  Nustebusi  ji jau norėjo klausti Martyno, o kur visi tie prašmatnūs rūbai scenai, kai staiga išgirdo inkštimą iš šalies.
Pažvelgė į tolimiausią pusrūsio sieną ir nustėro, pražiojusi burną.

Ten stovėjo kažkas panašaus į metalines grotas, prie kurių buvo prirakinta moteris. Ir prirakinta ne bet kaip, o taip įmantriai, taip budeliškai, kad neišgėrusi greičiausiai ir nesugalvotum. Negana to, kad prirakinta – ji dar buvo praktiškai nuoga, jei neskaičiuotume visų tų dirželių, stipriai suveržusių krūtis, pilvą bei šlaunis, grandinėlių, antkaklio, storų virvių bei burnos kamšalo.  O moteriai tarp kojų mataravo sukištas kažkoks baisus, juodas daiktas.
Ir tai ne viskas.
Prieš surakintą bejėgę būtybę stovėjo storas, išpampęs budelis, įsispyręs į kaustytus batus, apsivilkęs siaubingą, juodą odinę striukę bei apsimovęs skylėtas, odines kelnes. Šio košmaro galvą dengė neaiškus maišas su pritaisytais ragais, o rankoje jis laikė pasibaisėtiną rimbą.
Marytei pasirodė, kad siaubūnas dusliai susijuokė, išvydęs naują viešnią.

- Nekreipk dėmesio, jie čia praktikuojasi, - išgirdo Martyno draugišką balsą sau už nugaros.
Kaip įkirpta apsisuko ir vos nesuriko, išvydusi, kad ir jos Martynas jau suspėjo persirengti. Dabar jis buvo panašus į sadistą iš siaubo filmų.  Mėlyni, blizgantys šortai, pakaustyti dygliais, aliejumi patrintas pilvas, į spenelius įvertos grandinės ir pirštinės dygliuotais krumpliais.
Martynas ištiesė jai kažkokį siaubingą daiktą.
- Tau antkaklio reikės, kaip vergei...

Daugiau jis nieko nesuspėjo pasakyti, nes Marytės kojos susipynė, pasaulis aptemo ir mergina visu ilgiu išsitiesė ant grindų.
- Ė, tai mane plakš  kaš norš šiandien, ar ne?! – sumurmėjo per kamšalą prirakinta moteris.

---

Atsipeikėjusi pirmiausiai pamatė lašelinę virš savo galvos ir lengviau atsiduso. Žinojo, kur esanti ir kas šalia jos. Krūptelėjo iš siaubo, prisiminusi savo paskutinę matytą sceną.
- Sakiau, kad burokėlius graužtum, - papriekaištavo baisus kaip pragaras Vycka. – Tu tikra nelaimė.
- Reikia policiją kviesti! – sukruto Marytė. – Žmogžudystės, kankinimai kultūros namuose...
- Ramiai tu, niekas nieko nežudo, - riaugtelėjo sanitaras. – Ten tik tu viena buvai į ligoninę išvežta, visi kiti jau atšventė ir išsiskirstė.
- Tai... kiek laiko aš čia?
- Per naktį palaikiau. Iškvietė tie iškrypėliai greitąją, kai nualpai. Tik niekaip nesuprantu – kaip tu ten sugebėjai klubo nare patapti? Kiek pažįstu tave, tu lyg ir ne tokia?..
Vycka pakėlė į šviesą mažą kortelę ir smalsiai apžiūrėjo.
- BDSM klubo narė... Che, na ir laikai atėjo. Net nebūčiau pagalvojęs, kad tave oda ir grandinės traukia...
- Ir netraukia! – pasipiktinusi Marytė atėmė iš sanitaro kortelę. Tada ištraukė iš venos adatą ir užklijavo žaizdą pleistru, nes Vycka nesiskubino to daryti. – Ir iš viso – aš ne tokia.  Jie tiesiog visko nepaaiškino iki galo. Žodžiu – nebenoriu nieko girdėti!
- Dar šauniau, - trūktelėjo pečiais Vycka. – Geros tau dienos, Maryte.
- Ir tau.

---

Už ligoninės sienų kilo saulė. Laikrodis rodė penktą ryto, o Marytė jautėsi gerai išsimiegojusi. Tik truputį purtė nervinis drebulys, prisiminus siaubingas scenas.
„Daugiau jokių neoficialių vakarėlių“ – galvojo, pėdindama tuščiomis gatvėmis namo. – „Yra namai, yra knygos, yra visų merginų geriausias draugas dušas. Man daugiau nieko ir nereikia! ”

Marytė nematė, kaip nuo miestelio K giedrų padangių nuslenka juodi BDSM debesys ir pagaliau ateina ramybė.  Nematė, kaip paaugliai kikendami vėl keičia Z raidę į D kažkur už kampo, kur turėjo būti picerija.
Ji daug ko nematė.
Ir tai buvo gerai.