tarsi įsikalbėtam sapne
viskas grįžta
ir dar nesvariau
jaučiasi jiedu nei tą
pranašingą vasarą
kai siestos valandas
praslankiodavo
gatvelėmis
tarsi nemačiusiomis
žmogaus padermės
tada rūsyje nepažįstamo
dailininko
jiedviem atsivėrė
nelaikšiai paveikslai
kalbėjo rakandai
dailininko žodžių
apie judviejų ateitį
apie mirtį nuo likimo dovanoto
abipusio karščio
kuriam kurstyti
pritruks tikėjimo -
tada jie nepaisė
gilintis nebuvo kada
užtat dabar
yra kada kęsti
begalinį diegimą
tarsi kūnai ir protai
būtų tolydžio gendančių
bet ilgaamžių
robotų
nors jiedu seniai
skirtinguose miestuose
ką ten
skirtinguose gaubliuose
su naujomis
robotų kartomis
vargu ar pažintų
susitikę
nebent nužvelgtų
vienas kitą ilgiau
nei dera atsitiktiniams -
kol akys virstų
prisvilusiais dugnais