Ne apie kekšes

mano naktys lyg kekšės viešnamio vitrinose
susėdę ant palangės kauliukais žaidžia
juodais apdarais vilioja juodvarnius
kurie aistringą kovą stebi
kalbina praeivį vėlyvą
jam atsiduoti siūlo
už vieną miego atodūsį
paskui subėga į kambario kampą
kurio neapšviečia mėnuo
žvaigždės nelanko
ir apkalba laukinio žirgo karčius
sapnus ir nemigų vaikus
mano naktys neklausia
kodėl pas tave su jomis išeinu