Vėtra

Tai baisi pakilo vėtra
blaškos klykdama žuvėdra
                verkia liepa šalia kelio
                vėjas laužia jos šakelę
lenkia vėjas jauną pušį
ar tu lūši ar nelūši
                byra jau šermukšnio uogos
                beržas pasijuto nuogas
nuo žolės nukrito rasos
išsipynė gluosnio kasos
                kas tą vėtrą pažabos
                nei pradžios nei pabaigos
slėpkitės žvėreliai paukščiai
nežinia kas kris iš aukščio
                vėjas kiškį apkabino
                ant pečių pasisodino
ir nuskriejo sau lauku
tapo vėjo jis vaiku
                siautėjo lietus po mišką
                kol upeliuku ištryško
nusiplovė lapė kojas
ir linksmai nusišypsojo

                vakarop audra nutilo
                ir daugiau nebepakilo
supasi tik ant sakos
voverė be uodegos.