Namas Nr.43

Kartą gyveno mažas varliukas. Jis labai mėgo namą Nr. 34. Šio namo pamatai buvo akmeniniai ir gana aukšti. Prie šių pamatų augo švelni didelė žolytė. Visada rytais ši žolytė pasidengdavo gaiviais rasos lašeliais ir varliukas taip mėgo tuos mažus rasos lašelius, kad beveik niekada toli nesitraukė nuo namo Nr. 34. Jis šokinėjo po pievą ir niekada nesirgo sloga. Varliukas striksėjo po pievą ir rasotą rytą, ir vėlai vakare, bet nesirgo.. Mažas berniukas žiūrėjo į varliuką ir neužilgo suprato kodėl taip yra. Ogi todėl, kad varliukas užsigrūdinęs. O, tuo tarpu, varliukas žiūrėjo į berniuką ir neužilgo pamatė, kaip berniukas nusimovė savo batelius ir basas pasileido lakstyti po rasotą pievą. Neužilgo varliukas pamatė, kad berniukas taip daro kiekvieną rytą ir, kad jis tapo labai sveikas ir žvalus. Berniuko žandai visada buvo rusvi, o akyse atsispindėjo vaiskus  mėlynas dangus.