Nakties vizija

Nutilk ir užsimerk,
Tada išgirsi...
Vienodais sąskambiais,
Pritilusiom pušų viršūnėm
Nuaidi vakaro
Minorinė gaida.

Ežero nurausvinta pakrantė,
Ant žalio delno laiko,
Iškėlusi mergaitę:
Balta, kaip lelija,
Jos veidas spindi,
O rankos verpia rūką,
Rasotos kojos
Glosto kranto žolę.

Sarkastiškai virš šilo
Šypteli mėnulis.
Pamatęs tokį grožį,
Vėjo smuikas šėlsta, -
Sparnų ekvilibristika
Kedena gelsvą kasą...
Ir sninga žiedlapiai
Į žalią kranto rūbą.

Aguonų kraujo siautulys
Į Dangų kyla,
Palydimas keliaujančios
Griežlės giesmės...

Delnais paglosčius vandenį,
Mergaitė supa žuvį,
Užmigdo ir palieka
Aptingusioj bangoj.
Paskui tarsi žuvėdra,
Sparnu nukirpus rūką,
Pradingsta mėnesienoj,
Saldžios nakties glėby.

Toj vietoje, tik gulbių
Sparnų grakšti melodija,
Nuplaukia ežerais ir liūdesys...