Lietuvos pilietis

Po daugiabučio namo langu
Porelė žvirblių
          Gūžtą rengė.
Kuokštelis samanų, pūkų –
Perėt bus
          Šilta ir jauku.

Gangreit žvirbliukas atsirado
Iš kiaušinėlio,
          Meilės prado.
Abu tėveliai rūpestingi
Mažylio auklėti
          Netingi.

Menu, būrėja žvirblių sakė,
Kad šitas žvirblis
          Žvitriaakis
Užaugs protingas ir gražus,
Kiek į erelį
          Panašus.

Tėvelis daug ko jį išmokė:
Straksėt, čirškėt,
          Plasnot nuo stogo,
Mamytė glaudė po sparnu
Ir saugojo
          Nuo katinų.

Išstypo mažius ne pakrūmėj.
Akelės jo dangaus
          Žydrumo,
Balselis, na, nelygint gaidžio,
Nors čik či rik ir
          Skamba čaižiai.

Gaidys iškart jį pripažino,
Kiemų lakštingala
          Vadina,
Nes čiauška ištisus metus,
Toks savas, šalčiams
          Pakantus.

Visur jo pilna su gentainiais,
Vis traukia savo
          Smagią dainą,
Kur vyšnios, žirniai ar javai...
Nurinks, jei tik
          Suvėlavai!

Dažnai balutėj linksmas prausias,
Visai nebodamas
          Kaliausės,
Kuri lyg ragana su šluota
Į kuprą taikosi
          Suduoti.

Nebūtų žvirblio, to čirškaliaus,
Kas padarytų
          Miežių alų,
Numintų pelėdaitei koją...
Net mūsų žodžiai
          Žvirbliuku lakioja!

Galbūt tiesa, tik biesas žino,
Svetur be vizos,
          Be leidimo
Skraiduolis tas visur pritampa,
Kaip ir lietuvis
          Randa
                  kampą.