Pasibeldžiu.
Bet durys net neužrakintos -
Keistai atrodo grįžtančių namo keliai.
Sakykit, senos nuotraukos,
Seni daiktai
Ir atmintie išsekusi,
Ar verta būtį, praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias erdves dairytis?
Žvangutis skambina – Kalėdos!
Dviese sudėjome prie Kūčių stalo,
O už visus kitus - bažnyčios gieda.
Tiek daug giesmių čia niekuomet nebuvo.
Ak, Dzieve, ak, Dzievuliau...
Sakyk ir tu –
Ar verta būtį, praeitim apglėbus,
Po ištuštėjusias erdves dairytis?
Nors gieda gi,
Bažnyčios gieda
Ir skambina Kalėdos -aleliuja!
Žinot, kaip būna, kai per šventes prisiryji visokių mišrainių, saldainių, vyniotinių, visko visko, o paskui taip tik hop - įsidedi į burną gabaliuką rūgštaus lietuviško obuolio ir viskas aišku pasidaro. Ačiū.
Pasibeldžiu.
Durys neužrakintos -
Keistai atrodo grįžtančių keliai.
Sakykit, nuotraukos,
Seni daiktai
Ir atmintie išsekusi,
Ar verta, praeitį apglėbus,
Po erdves dairytis?
5.
Ne, ne tuščios erdvės, Pranai.