Šeštadienio susikaupime vėl lyja lietūs,
lyg būtų ne žiema, o rudenio bulviakasis.
Klaidžioja po turgų šurmulys: – Kalėdos!
Jaunutė pardavėja sveria žuvį.
O ta,
vis žiopčioja ir gaudo orą –
žvynai į tinklą nusitrynė.
Man gaila ne žuvies,
o pardavėjos,
kuri už penklitę ne tą pasvėrė.
labai tikra čia ... žvynai į tinklą nusitrynė gal tik kiek prošal , bet jei prisigalvoti potekstčių ...jaunas pardavėjas apžiūrinėjant ... ne ne - per adventą negalima :)) 4
aga, man irgi gaila pardavėjos, tik ne tos kuri maišą išterliojusi sako, "imk, nuvaliau", o skalbimo miltelių kailinei rankovės apyrankei (mankietui) plauti šalia, žuvies, tai neduoda; Bet tos kitos, kuri prie kasos, rankas išsitepusi paskui visus pinigus smadins... (pinigai juk per rankas eina...) patys nešvariausi daiktai.
"Pinigai, lyg tramvajuje rankenos, gaila..."
________
gražus eilius dinamiškas Žili; (tik ko dabar tau tos pardavėjos gaila, ar kad jauna?...) o bedarbių?))
eilius gražus. o rankas pardavėja jau dėliojanti žuvį, nusiplaus, baigus darbą. Žuvis skani, bet dvokia labai, jei kur susitepa; Kaip ir pienas, jei apsiliejai, iškart plauk. O už tokį vykusį eilių, nu penki - poezija ir dinamiška; šį kart vykęs, autoriau Žili_.