Čia geras - susprogęs pavasario lapas suėda pats save/// :D
Pyktis gera emocija, jei ji yra atsiradusi, ne be reikalo - kitas klausimas, kur nukreipsi tą savo pykčio atsiradusią energiją. (vieni eina valgyti - ir tunka, vaikšto kaip obuoliai. bet ne visi nutukę žmonės - pykčio blogai nukreiptos energijos pasekmė.)
Esmė ar jis yra valdomas, ar ne, savininko - jos turėtojo, tai pirma, o antra - jau filosofinis pagrindas, teisingas tos energijos panaudojimas, savininkas turi ne tik valdyti, bet dar ir žinoti (surasti) prigimtį, bet kokio jaučiamo jausmo, emocijos. (pas kiekvieną prigimtys skirtingos - idividualiOs - daugiskaita.) va kiek daug lyrinis herojus galės, jei jame atsiras pyktis. Bet liūdesys - irgi emocija - galima tapyti, muziką kurti, poeziją rašyti, tai gražus liūdesys...
redaguot leidžia žinok tik tada, jei su šautuvu kas nors stovi už nugaros ir skubina, bet jei nestovi - tai tada jau ne; Kvaila logika; (redaguoti leidžia tik pas Staliną, arba per karą.)
o kodėl liūdesys tyloje paklysta? o jei ne tyloje – nepaklysta? rašyčiau, antrą eilutę :ieškodamas paklydęs tai būtų
"o jeigu liūdesys
ieškodamas, paklydęs,
pavirs pykčiu...", – keisčiau
antrą eilutę, ir be /į/; o /pavirs/, gal net į /taps/
man patiko tai kas įdėta. (bet liūdesys pats savaime yra tylus, ar jis klajoja triukšme, ar tyloje jis tylus. (liūdesys ir pyktis, nežinau, ar nuo liūdesio iki pykčio vienas žingsnis, bet liūdesiui paklydus, jis gal gali peraugti į pyktį.) tada jis bus jau nebe tOooo tylus, greičiausiai. ir jei bus tyloje, užpildys gal tą tylą iškrova kokia? (pyktis, stipti emocija. )
reikejo skubet. ir nemiegojes dvi paras.ir savijauta prasta. aisku cia ne pasiteisinimas. gerai tik butu,jog as tik tik vienas buciau klaida padares. tegu tik kiti bent klaidu nedaro :)