Hitleris

Mano tėvas įsirėmino Hitlerio kūdikystės fotografiją, pakabino ją ant vinutės
miegamajame ir paaiškino:  

Hitleris gimė pavasario vakarą svečių namuose sveikas ir išnešiotas.
Vaikystėje jis nedaug kalbėjo labiau klausėsi - naktį nugirdęs bildesį
apklodavo delnais ausis ir girdi tada širdis lyg laiptais lipanti tuksnoja.
Klausėsi kaip tėtės avily triūsinėja bitės kaip nuo rudeninės obels pabyra
persisotinę vaisiai ant žolingos žemės kaip graži mergaitė mokyklos
chore pro šalį padainuoja kaip tėvo lūpose traškėdavo žodžiai jam
pusbalsiu skaitant.
Motina, šaltom žiemom, visokiais kailiais ir vilnos mezginiais apraizgys
ir tik tuomet grąžins jį žemutinės Bavarijos kalvoms ir lomoms.
Hitleris buvo šaunus vaikas. Visada padės papurenti žemę pakas bulvytę,
medų cukrumi bičių avily pakeis, uždegs žvakes kai sutemos it vilnys
nuplaus atspindžius languos, žvilgius dažus nuo tvenkinių ir pievų.
Jis mėgo žvilgterėt į saulę ir nusičiaudėt, po lova slėptis ir kikenti tyliai
kai nieks neranda išbėgti su draugais prie malkininko ir laipioti ant sijų
gaudyti driežus žiogus varles, javinukes - tokius drugius kurie nebepaskrenda
jei per ilgai knebinėji, laikai tarp šiltų pirštų.
Šitaip slinko vasaros ir žiemos kai Hitleris buvo vaikas.