rašyk.lt: Kūriniai / Žilis van Go / dabar

jau nebeieškau nieko
viską jau turiu
debesį
         ir horizontą
                        toliuos
išlijo lietūs rudenio stoty
drobėje išplovė mintį
                              spalvą

dabar po polaidžio žvaigžde
pro atvirą į nieką
                          langą
matau save
                  tu išeini?
-
o man taip skaudžiai
bręsta dangūs

Blogas komentaras Rodyti?

2013-11-18 17:02

Daineko

GERAI. 5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-12-17 19:53

antanas vėjyje

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-12-16 14:55

Laimingasis Hansas

Tapybiškai liejamos lietaus akvarelės.
Dėl eilėraščio formos - manau galima būtų parinkti kiek kitokią, kuri labiau išryškintų subtilius sąskambius.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-12-13 15:42

nudievini_

būtų galima dar labiau sutrumpinti. pabaiga smūguoja bet švelniai. gerai.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-12-09 17:18

Gretikė

rudenio - rudens

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-12-09 10:39

il ja

`išplovė drobėj mintį
spalvą` - man taip geriau.
prieš debesį norisi `ir`.
(va, kaip kabinėjuos.)

jaučiasi didėjanti sunkio jėga, tie dangūs rodos tuoj ims ir užvirs ant galvos.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-12-09 10:27