Sakai “tamsu“,
Kol Šviesą suvoki – kol ją matai,
Kada užges
T a m s a,
tu būsi jau
anapus...
Sakai “tylu“ – kol garsą suvoki,
kol triukšmą suvoki – girdi...
Nutils
T y l a – ir tu jau nebe
šią-pus.
O ar girdėjai, tu, kaip? keičias
garsas,
burbantis anapus
vokų,
tada, kai šią-pus tavo tų vokų,
palieka tavo kūnas
gravitacijos buvimo
pajautimą –
pradedant švisti
t a m s a i
šią pus,
šią-pus tavo užmerktų vokų,
kaip? keičiasi
aną-pus,
gatvėj burbantis, arba
be triukšmo – tylintis,
suvokiamas tau garsas, tą
paskutinį
kartą – tavo sąmonei
užmiegant?..
(juk tu dabar jau būdrauji – o gal miegi?.. )
Ar pamena, tavo klausa,
kurią turi tu,
Kaip? paskutinį kartą tavo sąmonė
užmigo,
ir Kaip?
ji grįžo iš pasąmonės
gelmių,
kol tu
Pasauly,
po Dangum esi dar
šią pus,
ir kol sakai, kol suvoki:
„T a m s u“, –
kol tavo „Aš“ dar pasiklausęs, suvokia:
„T y l u... „, – pasako ?..
būtent, kol siela kūne, stovėdamas prieš ją graibaisi šviesos - ir sakai "tamsu..." - rankas prieš save ištiesiąs (nes neapliejus šviesai - nežinai, kas glūdi tamsoje o gal iš karto siena, Būmt su kakta ir žvaigždutes kaip kibirkštis įskeli, bet matai jas po vokais, tada kažkaip...
Todėl, kad tarp skaičiusių, nėra nei vieno, kuris bent girdėjo ir prisimena - KAIP? (net nežino kad taip yra.) va ir visa paslaptis...
ir kaip jūs į rojų nukaksit.?.. :D Jeigu net nežinote kaip keičiasi garsas - švinta vaizdas (o ten ne miegas užgrius, ten agonija...) valios pastangų daugiau juk reikės, sakot dievas davė laisvą valią pasirinkti... nu nu... juk nuobodu...
Hibridukas parašė, dabar reik manyt randasi apopleksijoje. (kai grįš iš tos būsenos, jei nenumirs tik, tada gal pasakys, kaip joje jam buvo, toje būsenoje, žinoma, jei užteks jam valios savyje turimos, išlaikyti sufokusavus dėmesį į tą KAIP?
vieni po komos pamena, sąmonė buvo dėmesyje, ir pasakoje kas buvo jiems šią pus jų vokų; kiti ne; grįžę, atmerkia vokus, žiūrėdami jau šią pus net nebebūna tuo kuo buvo, nebežino nei vardo savo, kelėtą minučių, nei lyties, nei kur jie?.. Bet (coma-Koma).
Na taip, nėra gi to laiko, kol nenumirei sužinoti viską, ką gali, (ne kaip Kanaruose) o kaip garsas kinta - keičiasi? pavyzdžiui, kada sąmonė niurkteli į pasąmonės gelmes, juk gi tiek daug rūpesčių, tik suspėk, rutina laukia... :D
O vis dėl to:
Sakai „tamsu“,
Kol Šviesą suvoki – kol ją matai,
Kada užges
T a m s a,
Tu būsi nebūtis – tu būsi jau
„Anapus“...
Sakai „tylu“ – kol garsą suvoki,
kol triukšmą suvoki – girdi...
Nutils
T y l a – ir tu jau nebe
šią-pus. , kol tamsa neužgeso (juk daug ką gali sužinoti, o ne merdėti nuo rutinos. Va kai užges, kūno nebeturėsi, klausos, nebegalėsi to sužinoti.)
tai čia apie tai. Dali nežinojo, KAIP? jis užmiega, nesusimazgęs į savo ūsus; bet paklaustas pažadėjo papasakoti. Kitą dieną jis atėjo į pliažą be savo ūsų.
Priėjo prie jo tas žmogus, o jis jam:
– nežinau, kaip užmigdavau ir ūsai netrukdė net paskutinį kartą, vakar pabandžiau pažiūrėti, Kaip? bet neišėjo, ūsai tiek trukdė, kad atsikėliau ir nusiskutau. Tai nežinau, kaip netrukdydavo iki to paskutinio karto, KOL, ūsai dar buvo, nenuskusti...
:D (kam čia dar apopleksija?.)
Beje, ar kūnui sielą paliekant, o sielai kūną, užteks jums valios nukakti pas Kristų, ar į rojų?.. Kaip tą padarysite; ?;
Na jau, susidaro vaizdelis, kad tictac_ vartoja žodukus nesuprasdamas jų reikšmės, nesuvokdamas.
Vakar Michalkovo filme"утамлёные солнцем 2", berniukas sėdi (išraiškos priemonės tokios, jo ranka juoda, atkišta, veidas juodas - tai kairė pusė kūno jo) dešinė ranka baltą, veidas - skruostas baltas. Jis peršautas ties plaučiais kiaurai, per kairę koją taip pat, sėdi; o tai kas juoda - apdegę.
Atbėga sanitarė - medikė; bando jį nuraminti (emociškai stabilizuoti) bet pati vos nealpsta nuo matomo vaizdo; sako jam:
– Tuojau dėdule, tuojau.
– man tik penkiolika, koks aš tau dėdulė?.. (atsako jis)
ji apkabina jį atsargiai bintu, bando pertverti tas vietas, kur žaizda į plaučius, koją; jis verkia, vos leidžia prisiliesti. Paskui jo žvilgsnis nuslysta link jos krūtų, jis tiesiog jas mato, prie :"dekolte", TicTac_, ir jis paprašo, kad ji parodytų jas jam. Ji nesupranta, klausia, ką? O jis sako:
– Aš dabar numirsiu; man tik penkiolika; prašau, parodyk, aš niekada nemačiau, neliečiau, aš nesibučiavau dar niekada, ir nemačiau krūtų, labai prašau, parodyk; aš juk dabar jau numirsiu...
Jis mirė sėdėdamas, kol ji nusirengė, jam pradėjo tekėti iš burnos kraujas. (vidinis kraujavimas.)
tictac_ ar tai
tuščia cholastika? jis numirė nematęs moters krūtų. (motinos kurios krūtį žindo, irgi tikriausiai gerai nematė, arba matė, bet neprisimena; Nu norėjo pamatyti moters krūtis, ar tai cholastika; O juk jūs ir numirsite, taip ir neišgirdęs, KAIP keičiasi garsas kuris yra anapus vokų, kada šią-pus vokų, jūs pradedate kilti lyg nesvarumo būsenoje plūduriuojantis kosmonautas, ir pradeda švisti vaizdas. Kaip skamba tada tas garsas anapus vokų, gatvėje, kambaryje, garsinis fonas. Tai ne cholastika; bet jums gal, juk žmonės daug ko nepažįsta, tik galvodami, kad tai cholastika, savęs taip iki galo ir nepažįsta, nors pasakoja net apie gyvenimus po mirties... Apie Kristų neva jų laukiantį...
Mano ikonėlė - tai jūros banga, beje kurią pati nutapiau , nežinau kam tie asmeniškumai, juk kalbame čia tik apie Jūsų kūrinį. Ir nesistengiu būti aukščiau kitų (iš kur Jums tai žinoti?) Esu viso labo eilinė skaitytoja ir labai gailiuosi, kad parašiau komentarą po Jūsų kūriniu, daugiau to nedarysiu, nes Jūs priimate tik liaupses. Sėkmės Jums ir linkiu būti atlaidesnei kitų nuomonei ir supratimui.
BEJE Raistine, kartais būna žmonės galvoja, kad jau jie, tai supranta daugiau, ir į visuomenės esamoje bendruomenėje rėmelį, jie nebeįtelpa, na yra visa galva aukščiau, jiems j1 reikia palenkti, nes jie supranta daug daugiau, va jūsų ikonėlė tai iliustruoja, gal jums šį syk netinka, kalbate apie fantaziją, kai čia tereikia tik mentalinės šviesos, o ne fantazijos. :D
(matote ir jūsų ikonėlėje esanti idėja - aiški.) na o pagal dzen budizmo filosofiją, arba sachadža jogą - ikonėlė pati ta, pas jus užkimšta (užsiteršusi) kaltės jausmui atsakinga čakra. Jūs paaiškinimą supratote, kaip pretenziją, o aš juk sakiau, kad ne tik jūs galite nesuprasti, dėl atidumo stokos, nes parašyta aiškiai. (pacitavau.)
Nejaugi, jūs turite pretenzijų, Raistine?
o aš neturėjau, pajuokavau, ne? (argi eilėraštyje yra kažkas fantastiško - tik filosofinio pobūdžio; fantazija jam nereikalinga, logika supratimas, kas yra šią-pu,ir kas, anapus - pasirinktame tekste, kontekste.) tai gi, supratau Raistine; jūs išsisukinėjote, bandėte sakyti, kad jums kas tai pretenziją turi; na kai ne į temą kalbate - tai tada normali pretenzija, ką jūs ir darote;
Na jau Raistine. Čia ne apie vaizduotės matavimus, čia apie labai aiškius dalykus, o kūryba gali būti ir filosofinio pobūdžio (beje, žmonėms prijaučiantiems poezijai) tikrai tai turi būti "įkertamiau", tekstai filosofinio pobūdžio (juk jis supranta kūrinius kurie "sukalti" tik iš metaforų, jei mintis plėtojama dinamiškai.)
Taip Raistine, čia nieko nereikėjo matuoti jums vaizduotėje, tik suvokti ką skaitote, o ne automatiškai sąvoką /Šią-pus/, /anapus/, mesti į nebūties krepšelį, idant pavadinime pasakyta, "Kol neužgeso Tams".
jūs dabar kalbate (kalbėjote --->2011-12-08 10:40), visiškai ne į temą. Eilėraštyje nėra matuojamos fantazijos erdvės, kokios gali būti, jame viskas konkretu; "Apie šią-pus vokų, ir anapus vokų, Kol dar neužgeso Tamsa"
Na, žmogaus vaizduotė neišmatuojama. Ji, ir mintis reiškiamos vaizdais ir sąvokomis. Bet ne viską, ką žmogus suvokia (šiuo atveju kalbu apie autorę) pavyksta išreikšti žodžiais. Kūryba prasideda nuo žodžių sudėstymo, kuri atitinka vidinę būseną. Čia jau ir pasąmonė turi būti aktyvi. Aiškumas labiausiai pakelia eilėraščio vertę , man rodosi. Tad, jeigu aš ir nesupratau kažko - esu viso labo tik skaitytoja ir man tikrai negali būti pretenzijų vien dėl to, kad aš kažko nesupratau.
Ir kol neužgeso tamsa, ką galite padaryti? RAISTINE, dėl savęs, jei norite?
O ar girdėjai, tu, kaip? keičias
garsas,
burbantis anapus
vokų,
tada, kai šią-pus tavo tų vokų,
palieka tavo kūnas
gravitacijos buvimo
pajautimą –
pradedant švisti
t a m s a i
šią pus, šią-pus tavo užmerktų vokų,
kaip?
keičiasi
aną-pus,
gatvėj burbantis, arba
be triukšmo – tylintis,
suvokiamas tau garsas, tą
paskutinį
kartą – tavo sąmonei
užmiegant?..
(juk tu dabar jau būdrauji – o gal miegi?.. ) _________________________________________________
jei šią naktį nemiegojot, tai praeitą bet taip? juk parašyta, paskutinį kartą, KOL DAR "Kol dar neužgeso tamsa"(sakot pavadinime esantį kontekstą supratote) ;
nors jei jūs, savo šiapus jums užmerktų vokų, neesate mačiusi gyvenime nei vieno sapno, tai gal ir neaišku kas parašyta. Mhmmm. bet sapne, šią pus savo vokų, žmogus gali rastis pavyzdžiui prie saulėtos, tiesiog saulė zenite, akinančiai saulėtą dieną prie jūros - bet nubudęs (nuo labai stipraus perkūnijos griausmo, kuris jam tada atsklinda iš anapus jo vokų) pamatyti kad jis randasi savo lovoje, aplink tamsu, ir taip gali atsitikti, KOL TA TAMSA dar neužgeso?.. (kai miegate juk kūnas jums priklauso, girdi ir kas šepus vokų, ir kas anapus, tik tada Gravitacijos pojūtį yra paleidęs, bet klausa, juk irgi kūnas.
Matyt jūs neatidžiai skaitėte žmogau pseudonimu, Raistine. Viskas parašyta. IR pavadinime nusakyta, tai yra "Kol dar neužgeso tamsa" Šią-pus, anapus )na juk dvi reikšmes turi tos sąvokos šiame eilėraštyje) kuris yra parašytas - kurio tematinė atrama yra ant filosofinio pagrindo.
Eilėraščiu galima laikyti tik tą trumpažanrį; (jūs nesupratote kas parašyta Raistine.)
BET GALIMA IR pajuokauti jūsų pakalbėta tema, Raistine (bet eilėraštyje aš ja nerašiau nieko )aš rašiau apie tuos dalykus, kurie yra "Kol neužgeso Tamsa", vis tik... tai pajuokaukim:
/o jūs, raistine, "kol neužgeso tamsa", būdama šią-pus, nežinote kas bus anapus, MHMMMMM,
tai juk Kristus, Raistine, jūs negerai bgyvenate, jūs blogas žmogus, jūsų nelauks Kristus?..
Jūsų lauks velniai pragare? --- Jūs netikite? esate netikinti?/ :D
MANAU, kad ne tik jūs neatidžiai skaitėte, Raistine, nesuprasdama kas parašyta, iš karto automatiškai priėmėte sąvokas Šią-pus ir anapus, neįsiskaitydama konteksto. Pavadinimas jei būtų suprastas, taip neatsitiktų.
Iš kur žinote sąvoką "šviesa", kodėl sakote "kaip tamsu"? ar ne todėl, kad matė akys šviesą, daiktus aplietus šviesa; Tai gi. Nežinau kaip tai skaitytųsi žmogui, kuris aklas nuo gimimo, nors jis ir galvotų ką skaito, niekada nemačiusiam šviesos? ar suprastų pavadinimą. Bet juk garsus jis girdėjęs, tas pats principas; "kol nenutilo tyla"?.. (kartais mygantysis girdi didelį triukšmą, nuo o atmerkia akis - anapus vokų - naktinė tyla - šią pus jo vokų buvo didelis triukšmas, kontūzytas jis buvo, ir fragmentai iš karo lauko, bombos sproginėja šią pus vokų, tik blast - atmerkia vokus - o aną-pus jo užmerktų vokų, tuo metu buvo tyla... Kai vokus atmerkė - jau tas aną-pus, yra šią pus jam, kol NEUŽGESO tamsa; Kada Tamsa užges, šviesos kad būtų šviesiau, kad matytumei kambaryje esančius baldus, kad neužkliūtumei, nes tamsu, tai kai Tamsa užges, na Šviesos, nebeįsijungsi...
Apie tai, ir kaip kinta garsas esantis anapus užmerktų vokų, kai šią pus grimzta sąmonė į pasąmonės gelmę, gali išgirsti tik kol dar neužgeso tamsa. Tai ir yra pasakyta pavadinime, apie tai, kursyvu parašytame tekste.)
"Kol neužgęso Tamsa"- aš palikčiau tik tą pavadinimą , na, o aš esu dar šią-pus, todėl ne suvokiau, kas ten anąpus, bet juk Tyla būna ir šiąpus man būdraujant ji stovi sau šalia...juk būna taip...Aš supratau, kad čia Jūs labai giliai kapstote, gal taip giliai, kad man nepavyko visko suprasti, deja, todėl ir vertinti negaliu...