Bukowskis ir blusa

kai Bukowskis gaudė blusą
staiga suzvimbo musė.
„ženklą davė man dangus“
pagalvojo tas žmogus

pasikėlęs nuo sėdynės
įsipylė jis degtinės
„dėjau skersą ant vabzdžių
duokit sekso ir kalių“

įsižeidus musė stojo piestu
ir prišiko jam į sviestą
„kale, pričiupsiu tuoj tave“
trenkė musei mašinėle

o blusa šnabždėjo tyliai 
„senis juk nesmeigs su yla“
ta naivuolė juk žinojo kad
gyvena jam tarp kojų