Neįdomu aukotis, t. y. nušviesti kelią kitiems. Panašių minčių surasti galima knygoje "Išminties simfonija", toks pasimėtymas bendromis frazėmis. Nustebina nepamatuoti lūkesčiai.
džiugu kad moki valdyti žodį, ritmą. bet kalbi ne savimi, o kažkokio 500 metų amžiaus nusenusio ir perkaršusio šekspyro šešėlio vardu. mokymuisi rašyti - geras dalykas tavo bandymai. 3
Eilėraštukas, kaip eilėraštukas , nėra labai įspūdingas (toks egzistencinis patosiukas pabaigoje ) , na - normalus ... pirmos dvi strofos gan geros, tik abejotinas kol - o su antra viskas gerai - ir panaudotos senesnės žodžių formos (neišnykusios iš bažnytinių raštų o ir šnekamosios, ypač tarminės, kalbos) , ir okeanas - kaip didelė erdvė, nė prie ko čia vandenynai Ramieji :) ir smaragdas - kaip simbolis meilės vilties ir atgimimo - tai Būties dalys ... 3+
jei jūs čia iš rimtųjų taip rashtavojat, tai mano kuklia nuomone esat suvis trenktas... įdomu gal net būtų keliais žodžiais kokioj nors futuroj persimest su tokiu... bendro išsilavinimo spragų užpildymo ar dar kokio nors niekalo dėlei.
[i]Nudažytan Būties smaragdu?
Bet dažniau – iš esmės! – apmaudu...{/i}
_____________
o gal tas smarAgdu teisingas supėdavimas? gal ten žodukas ne apmaUdu, o Apmaudu?.. kaip čia su tom pėdom? na gi, ir pažiūrėkime kontekstan, ką autorius turi omenyje?..
O autorius sako, "neįsitemkite, pakilkite virš žemės, atsakymai ateis". na bet mane domina kas ant žemės - rašykose, aš klausiu autoriaus.
Ne, nesupratote, aš klausiu apie kūrinyje pasakytą, o jūs man atsakote (įsitemti ar atsipalaiduoti, ir kur kilti) persiskaitykite ir pamatysite - faktas.
o aš būtent jūsų ir klausiu, kaip kūrinio autoriaus, plius nurodau klumpančią pėdą. kaip skaitytojas. bet vertinu dinamiškumą ir temos plėtojimą, kadangi šis tekstas su pretenzija į filosofinį - t.y. pretenduoja. deja, jūsų paaiškinimas tik toks. atsipalaiduokite, pakilkite, nusileiskite. tai gi...
Blogai, kadangi ne jus nukvailinau, o tos dvi metaforos, išsireiškimai, kuriuos pacitavau, man atrodo kvaili, be pokalbių, citavau iš jūsų teksto, po juo, į paskaičiusi, o neklausiau, kaip jūs asmeniškai norėtumėte, kad aš gyvenčiau asmeniškai, kur pakilčiau, kur nusileisčiau ir t.t.
Tai gi nesikiškite ne į savo gyvenimą, nekiškite manęs į jūsų, o apie kūrinyje esančius išsireiškimus, kuriuos publikuojate, arba paaiškinkite, arba ne. jau seniai tai galėjote padaryti, šiaip jau. Manau, kad negalite paaiškinti, nes pats nežinote, ką turėjote omenyje, tik galvojate kad bus gražu. va smaragdas, okeanas mirties, ir dar prasmė - gimėme, kad apšviestumėm sekančią kartą, kurioje rankoje šaukštą laikyti - o tai prasmė. (o kas tas nemarusis? nu angelas.) tik nepykite. negalite paaiškinti kas tas Okeanas, neaiškinkit. Užteks ramiojo vandenyto, Atlanto irgi.
na jau, jei jūs vienus tekstus skaitote įsitempęs, o kitus ne, būdamas įsitempęs arba ne - tai nespręskite apie kitą taip, kad ir jis taip skaito. :D
aš, tik paklausiau,ką turėjote omenyje taip kvailai kalbėdamas. pavyzdžiui :Iš pradžios – per gyvybę – mirtin
Nemarumo mus angelas lydi,
Kad nušviestume kelią kitiem!, arba:
Iš gyvybės –
Mirties okeanan,
Nudažytan Būties smaragdu? , – o jūs norite ne už savo pasakytą atsakyti, bet paliepti jau man daryti kažką, ir asmeniškai, ale šviesdamas kur ir kada atsakymai ateis... tai dar papasakokite, kad netrukus pasaulio pabaiga ateis... :D, ir reikia eiti užsikasti į bunkerius ir melstis - laukti pasaulio pabaigos :D, ir būsite visai panašus į tuos tariamus "mesijus"; o būna, žmonės, ir laukia pasaulio pabaigos, susimetę, požemius išsikasę...
---------
na o jei tai yra ne taip, tada paaiškinkite, kas čia per metafora, ar simboliai koki tai?, jei galite žinoma. mat man kaip skaitytojui iškilo tik tokie klausimai, kas čia per pasakymai - kas turima omenyje, norėta išreikšti?