Nedaug reikėjo –
Vietoje širdies
Įkelti šerdį
Ir žiūriu – pušim išaugau.
Ji ten, kur kažkada
Vidur mažyčio, vėjų išpustyto lauko
Lyg būrė ateitį –
Čia miškas bus.
(...) Nelengva grįžt iš miško vėl į lauką,
Betgi šakotoje žmogaus būtyj
Stebuklų nemažiau nei daug.
O miškas, išverstas kelmais,
Dar be sapnų atsimena save.