Bergždai stengiesi man prikabinti norą - kritiko ženklą įsigyti, o ypatingai reklaminėje svetainėje... :D
beje, būkite mandagesnis, aš juk tik paskaičiau, ir pasakiau ką galvoju apie turinyje gyvenantį lyrinį herojų, bet ne teisingai pasakiau, partija yra įsakiusi tokį lyrinį herojų gerbti, ir mylėti, man jis lochas nors tu ką. Na nori intelektualiai pasakysiu "taip ir numirs tėvo šešėlyje - lyg bambagyslės nenusitraukęs". fe, nusmurgėlis, žinok kaip gerai, kaip talpiai tu jį nutapei, šalia žilo tėvo vyzdžio, taip gerai nu talpiai tokį prototipą, kurio aš nemėgstu, o ką turiu mylėti ir mėgti. Geras tekstas - ryškiai nutapytas herojaus paveikslas, tipiškas nevykėlis kieno nors šešėlyje vis inkščiantis dėl tamsos - mat šešėlis neprileidžia prie jo tiesioginės šviesos, o iššliaužti iš to šešėlio užimamos teritorijos, nei pabėgti, ne jėgose, tai ir klausinėja, bėdavoja, ar su juo taip bus, ar ne taip... Na bet ne dėl to aš kalbu apie tekstą savo įspūdį išsakyti, kad man kas tai ženklelį kokį tai kritiko pamėtėtų. Viešpatėliau, kaip menka tai... ir ženkleliai tokie tada menkaverčiai - įsikirtai? despote? norintis primesti man, kokie prototipai turi patikti, o kokie ne; juk sakau - gerai sutvėrimai paveikslą tokio prototipo, "inkščiančio, savo Tėvo šešėlyje, gyvenimą savo...", kaip skaitytojas sakau;
ir duos man kritiko ženkliuką, kaip kažkada duodavo spaliukams, pionieriams, būti ir rastis kelyje į šviesųjį komunizmą, partijos link, ar neduos, man tokie prototipai apgailėtini. Puikiai tau pavykos jį sukurti - meniškai, literatūriškai, o jau patinka man jie ar ne, ne tavo rūpestėlis.
Gunta, bergždžiai sapalioji, nieks už tokius komentarus tau neduos kritiko ženklelio, gali nesivarginti, atkreipk dėmesį į savo žodyną, kultūrą - 'lochas', 'lochiškumas', kas taip kalba, kas taip kalba...
ir vos neapsiverkiau, Jūs man nieko neprivalote, ir rašote gi sau, savirealizacija, todėl, kad brūkšnio nepadėjote, tai nereiškia, kad manęs reikia atsiprašyti, na gal padėkoti formaliai, nes gaunasi, kad to neketindama daryti, nurodžiau vietą kurią parašėte ne taip, kaip turėjote omenyje, kaip norėjote išsireikšti, bet šiaip tai manęs nenuskriaudėte, neįskaudinote, neapvogėte, ir rašote gi ne man, pirmiausiai savirealizacija - man, nu nieko neprivalote. tai gi dėl to brūkšnio,
Žinot, be to brūkšnio atrodė giliau, tik tas klausiantysis lochas pasirodė, ir beje, motociklas nelabai gali būti priešu, už jo turi stovėto subjektas, o motociklas – objektas. Taip, kad, ir su padėtu brūkšniu, vis tik ne motociklas priešas. Tačiau, kad jis lochas, tai jau pasakyta anksčiau, todėl tas lochiškumas jo yra harmoningas, pateisintas, juk yra išsireiškęs, citata:
Kai buvai juodai baltas
Atrodei įžūlesnis už mane
Spalvotą - , – jei jis būtų ne mažiau įžūlesnis, tai neužduotų (teksto pabaigoje esančio) klausimo to...
aš tik perskaičius turinį pasakiau kas iš kart pasimąstė, tai yra, ant kiek jis lochiškesni, nors ir spalvotas...
kaži, koks turi būti lapūchas, na lochas, kad priešo klausti, "ar ir jam taip bus?" ? mhmm... O jei ne priešo, tai nebus, mat jau nėra, jei klausiama ne priešo... (citata):...akys
Prasidedančios
Jaunystės dūmuose
Prie motociklo
Seno tavo tėvo priešo