Neliko jau rūkų
Tik gruodas
Gelsvas gruodas
Ant mūsų plaukų
Aš toks vienišas
Užliūliuotas
Nelyg kabu
Nelyg verkiu
Vėtrungių strėlėmis
Verpetai
Jau šaukia
Tačiau ne nakty
Tyliai kuždamės
Taip kaip reta
Pabuvę drąsūs
Iš arti
Iš obelų raudos
Spalvotos
Karčios sultys
Nuplauti akims
Ryto vietoje
Gaisro plotas
O už namų
Gūdi rimtis
Net laikas keltis
Neišgelbės
Krūtinėm
Pridengtų šventų
Vos kunigaikščiui
Pasibeldus
Tuojau kritai
Už akmenų
Neliko jau rūkų
Tik gruodas
Gėlus gruodas
Mūšio pily
Tu ne vienišas
Nunešiotas
Nori prakeikti
Bet jau tyli