Sutemų mergaitė

Plaukia muzika.
Vakaras
    žuvėdromis krantus išpynė...
Saulėlydis
      rausvais purslais
Nutaškė  snaudžiančią pakrantę.
O takeliu,
Lyg grodama pušų kamienais,
      mergaitė eina.

Ji neša savo plaukuose,
Taip virpulingai
              plazdantį,
Svaigios nakties alsavimą...
Tarp pirštų jos vilnija
      balta ramunių pieva, -
Ja smelkiasi  vanilės aromatas.

        O akys, - kokios akys, -
Žaliuosius ajarus sugėrusios,
Ant rausvo saulės spindulio
                paslydo.
Nuo žalio žvilgsnio net
                žolė banguoja...

Tikėdama, kad meilė žemėje yra,
Ji tolsta raustančia  pakrante, -
        O bangos,
              pabučiavusios jos pėdsakus,
Nuplauna.

Žvaigždžių lijundra virš galvos
        į plaukus krinta.
Ir lyg žemčiūgai įsisagsto
        į miglų saldumą...
Mergaitė pakelia akis,
        O jos įstringa 
              Vakarei žvaigždei
Tarp sparnų briaunuotų...

Ramunės glaudžiasi prie skruosto
Ir nuvilnija meilės virpesiai,
    Per pačią žemės širdį...
Patyliais švinta...