kartais lyja tarp pirštų, į sąnarius braunasi,
kartais lyja į patį širdies vidų, dilgčioja
prisispaudęs prie stiklo lietaus vandeniu
esi smengančio namo iškreiptas žvilgsnis
lašantis nerimas tupi kojūgaly, prikala,
nejudi, kvėpavimas pilnas voratinklių,
pravirksti, sąmonės valandos dykvietėj
ach senstantis vakaras, meldžiasi žaros
gulam dulkėm į kelkraščius, stalčius, ant sąžinės,
kiek nedaug padarei ir kiek daug klaidomis mintama
jei girdi, Tėve, apreikški savo Sūnų be nuodėmės
gal ir aš nors valandai būsiu Jo išganytas