D.Č. (parodija)

nuo žemo starto atsispyrus,
kūrybos aukštin kylu lyg trapu,
todėl,
kol puikiai ventiliuojas mano plaučiai,
pas mylimąjį laiptais aš lipu

po kojom traška plonas ledas, -
aš gabalėlį atskeliu kulnu,
paskubomis
jį čiulpdama lyg mėtinį saldainį,
pas durną savo mylimą einu

ir tarsi perdžiūvus duonelė
nuo praslenkančio laiko aš trupu,
todėl,
kol trombai mano venų neužkišo,
pas mylimąjį laiptais aš lipu.