laiko buvimas baigėsi čia, ties durim,
pro kurias daugiau nieko nėra, pro kurias,
neįėjo nė vienas, tik išėjo po du,
nes liūliuojamas supas ir išbuvęs sugrįžta ratu.
-
aš išbūsiu išburtą, tik suprastą vėliau,
kai diena ne diena, o tamsos nemačiau,
išgulėsiu užklotas, užsimerkęs jau pats
ir kuždėsiu kaip lapas kad braukia šakas