baltos durys į tamsų koridorįų susijaudina ir išsižioja - - - - tvoskia kvapas urinos - knygos dulkių nugultos,, ištaškyti daiktai - - - juodas katinas, pilnas laukimo, stangria uodega braukia per kojas - į mano beasmenę vienatvę jis savo laukimą nuvalo, - glostau švelnų kailiuką, - jis užšoka ant stalo, o apvalios ir veriančios katino akys apie ilgesį kalba, apie prasmę teiraujas... ką tam katinui man atsakyti?