Išnešiu ir padėsiu prie konteinerio
rakandus nusibodusius:
suskilusius indus,
neveikiančią stalinę lempą,
kadaise man tarnavusius
importinius aukštakulnius batus,
kaklaskares kelias
ir kandžių pakapotą paltą.
Išmesiu meilę,
iki gyvo kaulo įsipykusią,
lyg rūsio daigas
nupiepusią, nunykusią,
išsivadėjusius jausmus
ir netiesos dienas,
išmesiu storžievystę nykią...
Norėčiau būt iš tų, kur tiki
kad saulė danguje,
tik reik akis pakelt į ją...
2011-06-20 14:25
Kūryba be kančių - ne kūryba.
O autorės tekstukas - ghm. Jau vien pavadinimas toks proziškas, toks nuo konteinerio nepakylantis, kad net ta pabaigos saulė poetiškiau nenuteikia. Apskritai tekstas panašus į arabų daininkų "dainas" - žodž, ką matau, tą dainuoju. Deja, vien užrašymas to, ką matote, į eileraštį imituojantį posmelį, teksto eilėraščiu nepadaro.
2011-06-19 13:35
Linkiu visiems komentatoriams sveikatos ir kūrybos be kančių.
2011-06-10 10:17
apsivalymas...
2011-06-09 15:20
Už madrius žodžius gauni 2 :)
2011-06-09 14:44
Importiniai aukstakulniai...mmm, sentimentalu
2011-06-09 13:27
ir jau nereikia man nieko
lempų ten , batų senų
tegu kampuose nebelieka
net kvapo meilių baigtų... :)
2011-06-09 09:37
Tik meilės neišmesk.
Gali dar
kam nors prireikti:)