sakai, neverta ten vykti
neverta, nes pamiršai kaip skaičiuojami
bėgantys medžiai pro langą
ir liepas suteptas medumi pamiršai
be manęs ten bundančios seklumos rąžos
ir kužda vienos per kitą žuvim:
- nepasiekti tau rūgštelių lauko
kaip našlys nuo duobės nepasiekia namų,
nes vieninteliu irstančiu tiltu
supasi Alius. Alius žino tik supant pasaulį
ajerai išskalauja kasas ir girdi
švepluojant varles iš užakusios kūdros
mūsų riksmo išsigint nemokėjęs,
jis tebetiki: „šok, Aliau, nuo tilto, šok“
---------------------------------------
aš lig šiol dorumą matuoju
bendraamžių veiduos, ligi šiol
Man, aišku, mįslė tie veikėjai, personažai, tai individualu, bet labai gražiai parašyta, pastebėta ir varlės švepluojančios, ir seklumos, kurios rąžosi.
tikrai geri žodžia, vietomis stiprios mintys( matomos mintymis, susirišamčios su kūnu emocijų saitais), gaila neeiliuotai- (butu tobula) ;), tai tiesiog emocijos, siužetas jausmai, bet ne eilemis man patiko, ačiū.
Aš Jums sakau:-Jis, Dipsis šito padaryti negali, ne-ga-li. Aš neturiu iš jo įgaliojimų klaidas taisyti. Aš negaliu rizikuoti taisant klaidas leisti pamėlynuoti ir dingti tekstams. Suprantat. Pas Dipsi procesas vyksta šitaip. Veidrodinis kambarys, prie vienos sienos stovi klavišai. Kambaryje pajungti slenkantys ratu „lazerio“ spinduliai. Kaip prieiti Dipsiui spausdinti? Jis prieina,- bet kokia kaina prieina? Štai slenka veidrodinis cilindrs. Cilindras slenka prie kompiuterio klavišų. Lazerio spinduliai atsispindi cilindre nepažeisdami spindulio tiesės grįžtą į šviesos skleidimo šaltini. Cilindras sustoja prie klavišų, prasidaro maža skylutė ir išlenda akimirkai pirštas, cvakt, cvakt,cvakt muša per klavišus. Pagaliau tekstas atspausdintas, klaidos netaisytos, elektroniniu paštu atsiunčiamos Mr. Gipsui. Mr. Gipsas atspsausdina Rašyk. lt svetainėje. Viskas ką gali padaryti Mr Gipsa.Viskas.Atleiskit. Greitai jam šito daryti nebereikės, nes Dipsio nebeliks. Džiųgaukyt visi. Dipsio nebeliks,- Pa-pa-ra-ra-ra. Nebeliks.