Norėjau aš pamilti saulę,
tačiau nusvilo man širdis;
tada bandžiau pamilt pasaulį,
bet nenorėjo meilės jis.
Bandžiau ir vėją aš pamilti,
bet vėjas nuūžė laukais...
Tada aš pamilau tave ir tu man
kad myli tyliai atsakei.
Labai veikia skaitančiuosius: tai bananus, tai svilėsius jaučia (čia uoslės receptoriai!), tai skatina taurę pakelti (tostas jau buvo!), kai kas nepakenčia kito norų...
Graži esmė: ne aplinka (saulė, vėjas, supantys), o ryšys tarp meilės išrinktųjų – visko šerdis.
Labai trumpas, bet kryptingas.
Viskas puiku, gražu, tik kažkaip paskutinės dvi eilutės kažkaip ne taip skamba. Arba tik man taip pasirodė. Tik jokiais būdais neįsižeiskite dėl to :). Čia tik mano nuomonė.