Naktis be Tavęs, be Tavo lūpų,
Be šalia plakančios karštos ir mylinčios širdies,
Naktis... Tavęs taip, meile mano, trūko,
Kas taip beprotiškai daugiau Tave mylės?

Be Tavęs man niekas saulės šypsnis,
Žadinantis iš ryto pro dulkėtą lango stiklą,
Mane iš proto išvarytų Tavo vienas žvilgsnis,
O bučinys paverstų mano kūną į paslaptingą miglą.

Pravirko su manim pavasario dangus aikštingom mažos mergaitės ašarom,

Tikiu Tavim, ir Tavo širdies pažadais, ir mūsų meilės vasarom...

Mylėjau... Myliu... Ir mylėsiu, Saule mano... Gyvenimo žibury... Suraski mane tamsioj, šaltoj ir vienišoj pavasario nakty...