Žinau, išeisi tam, kad
pas mane sugrįžtum,
Ne laiptais, kurių
keturioliktas išlūžęs,
Praversiu cypiančias
duris, kai pasiryšiu
Į tavo veido sapną,
lauksiu susigūžus
nežinau, kaip čia iš tiesų, bet man regis, truputį disonuoja tas durų pravėrimas ir susigūžimas pabaigoje. Durys paprastai atveriamos į platesnę erdvę. O čia - susiaurėja iki minimumo... :)