Sapnuoju
popierinį laivelį -
su mergaitės likimu
ant bangų.
Sapnuoju -
pirmąją gyvenimo pamoką,
o naktis, kaip pamotė -
be langų, durų,
išnyrus
iš aukščiausių bangų,
tiesiog į širdis duria.
Sapnuoju mergaitę
tarsi kregždę -
apsikrovusią pažadais.
Sapnuoju mergaitę -
drožiančią šlapiais,
purvinais keliais,
einančią, skubančią -
lyg plaštakę
kažkur
į pasaulio kraštą.
O jai, iš po kojų -
karčios mintys,
purvas, molis tyška,
o medžiai, krūmai - puošias -
pumpurais žaliais.
Mergaitė -
sugrįš į namus -
senais tėvų takais -
nusivilus meile,
apsaliučiai
visais rašytojais
ir artistais.
Sapnuoju
popierinį laivelį
su mergaitės likimu
ant bangų.
Mergaitė -
panaši į lempą -
ir man baugu.
Pašaliais
lyg voratinkliai -
karčios mintys velias.
Ant plaštakių sparnų -
sutūpę
kaip bitės - Vėlinės.


Senamadžius





