Medžiai žydi naktim

    kas gyvena šviesoj – 
    tamsoje nepaklysta 

    nusijuok, jei gegutė užkims – 
    gal spyglys gerklėje jai įstrigo 

    gal pamiršom, kad buvom liesti 
    nutrupėjusiom rudenio lūpom 

    net numirę po meilės griūtim 
    ėjom amžino ilgesio tuneliu 

    netikėk, jei sakys, kad nėra 
    nė mažyčio tikėjimo spindulio 

    aš ateisiu basnirčia tyla – 
    sprogs pumpurai iš pavydo