Paukščių akys numėlo,
Plunksnom raibom
Nubėgo
Vakaras...
Rūkais pasisleidė pieva,
Išniro iš žemės
Gyvybės dvasia
Devyngalvė,
Aukso liežuviais...
Ko nerimsta vidus?
Ko taip dreba kūnas?
Ko miškas
Amžių gaivalais nusmilko?
Išeikit poros
Iš rūmų, iš girių,
Užliekit pievas
Rūkais ir šokiu.
Lai atsiveria akis
Visatos gelmėj...
Lai laikas sustoja...
Lai šoka! Lai šoka!


Saulius Paukštys





