Miesto užmigimas

Jaukiomis vakaro rankomis
Veda mus slėptis
Už spintų, kvartalų, tujų.

Glaudimaisi švelniai brenda,
Miestas mums šypso
Balkonais, jūromis, dūmais.


Šaligatvis tarsi gandras
Gijomis grįžta -
Lempom, tinklainėmis, siūlais.

Vienas jis mums ir bendras,
Bronziniu veidu;
Tįsta, markstos, užkliūna.


Nyksta katedros, verkia
Gęstančio miesto
Varpinėm, sienom, požemiais.

Laikrodis stoja, tarkim,
Ramybės metas
Kūdikiams, medžiams, dangui.


Nori tave pakylėti
Gatvės randuotos
Šuliniais, liepomis, tiltais.

Mėnuo mums primena lėkštę,
Teatro karnizą
Su mūzomis, laikraščiais, miegu...