Krūtinė kilnojas iš džiaugsmo,
man norisi verkti ir šokti.
Iš kur tiek minčių, tiek norų ir žodžių?
Iš kur tos idėjos ateina?

Kas suteikia galią mums tokią,
tvarkytis pausauly kaip mokam...
Mes norim ir trokštam teisingais būti,
bet meluojam dažniau, nei laimim.

Kai buvom vaikais viskas atrodė tik pokštai,
tačiau dabar jau nebe...
Likimas mus gali priblokšti,
bet reikia suaugti ar ne?