Daina iš širdies

Niekuomet man dar nebuvo širdyje
    taip vieniša ir liūdna.
      Kai stovėjau mažam kambary
            ir žiūrėjau į šviesas tamsoje.

        Aš grožėjausi platybe dangaus,
      kuri man primena paveikslą.
  Mano galvoje plaukė mintis
ar mano ranka dar ką nors parašys.

Mano siela tyliai verkė,
  bet nežinoma to priežastis.
    Gal nelemta man suprasti paslapties,
              nuostabiausios vasaros nakties...