Mūza

Garsai, kaip vandens lašai,
lietuj paskendę
Rodos turi juos tarp pirštų,
jie vėl danguje
Veda tave savo karalystėj
tylioje
Su tūkstančiu durų koridoriuje
Pradarius - skirtingi pasauliai
maišosi garse
Neišpasakyto pasakų tikrumo
mano širdyje
Piešia
Skirtingom spalvom,
skirtingus garsus
Įžvalgiai dienai - sidabrinis
lietus
Nakčiai - nuogas šokis bus
Rankų mostais apgaubs
mūs miškus
Daina, kaip vėjas pilna, plati
ir skambi kaip vasara
Žiema siaura ir tyli,
vis paliks ką paslapty
Nenoriu jos prisimint
Muzika padės užmiršt
Toliau, kitas duris, kur
keistas galiūnas įvers
Visas savo jėgas jis turįs,
Balsas pasigirs:
„Uždenkit šį siaubingą
rimą!
Ir šį varpą siautulingą... „
Bet prie jo aš priprantu
Ir muziką dievinu
muzikos keliais
Kalnais aukštais
Nuaidėjusi ši mugė
Vis garsais mane ji murkdė
Pilkos žolės viršuj - padangė
Užvėrus duris - tamsa
Ir ausyse spengia