Sakmė apie draugo žmoną

Atvažiavau aplankyt
sergančio draugo -
tegu mano žmona,
mano draugo,
kaip slogos saugos.
Medžiai
sulig namais,
stulpais išaugo
ir mūsų 
draugystę saugo.

Pasikviesčiau
draugo žmoną
į savo namus,
kaip žuvėdrą -
prasėdėjęs -
už grotų
nuo skambučio
ligi skambučio.
Jeigu geras būčiau -
išpranašaučiau
lietų ar giedrą,
ir pasikviesčiau
draugo žmoną
į savo namus,
kaip žuvėdrą.

Storiausiais albumais
visus Lietuvos
impresionistus išleisčiau
ir iš naujo
išversčiau -
Šekspyrą ir Nerudą,
o draugo žmonai -
riešutų maišą atvilkčiau.
vaišinčiau vynu -
voverę rudą.

Mūsų meilė -
fontanais trykšta,
tarytumei
rašytumėm -
meilės romaną dviese -
romaną nerimtą.
Meilės poemas,
naktimis susikrimtę.
O jeigu, draugo tėvai
po rykštę paimtų -
liktume draugais,
su draugais -
metų šimtą.

Atvažiavau aplankyt
sergančio draugo
ir iš rankų - plunksna slysta.
Draugas geria,
nieko nevalgo,
kaip slogos -
savo žmonos nesaugo.
Ir apleidžia
kaip gegužiukas -
savo lizdą.