Tavo pėdomis

Rankas
kietai užlaužus,
ir, kietai - kasas supynus.
Sudeginus -
dienoraščius
ir, laiškus mano.
Išgėrus
visą mano kraują,
visą mano vyną,
ir į ugnį sviedus -
mano talismaną...

Vidury laukų, miškų
suklupusi,
per dienas, naktis,
verki,
kaip ligi šiolei...
Rieda ašaros
it pupos -
į nudžiuvusią
ir sausą žolę.

Namuos, kapuos įpūtus
ugnelę smilkstančią
ir mano akis -
ašarom suvilgius.
Nusviedus į ugnį -
švarkelį,
marškinius -
ir subujojus -
mano laukuos, miškuos,
kaip smilga.

O aš, tavo pėdomis -
sutramdęs
aistras pašėlusias -
išaušus rytui -
buvau, tarsi upelis
spindintis.
Buvau, kaip varpas
dindintis -
tava meile
patikėjęs.