atsispindėjęs vandeny likau -
diena nuščiuvus žiūri o aš basas
po upės dugną brisdamas rašau
sau paskutinį sakinį į atilsį
nesitikėjau - purvinas buvimas
žegnojimą dangaus sutrins į akmenį
lietaus klavyrais belsdamas manau
praskelsiu atmintį kurios neatmeni
ištarsiu žodį -paukštį sopulio
išlinks tik horizonto talija
o rudeniop prinoksiu obuoliu
it priekaištu gerklėj nematomu