Rašyk
Eilės (73837)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





EyesTrueDe_Lies EyesTrueDe_Lies

Motina

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Sliūkino iki pasiekė medžių alėją. Staiga panoro būti tarp išsikerojusių aukštaūgių. Viliojo vos įžiūrimai tamsoje siūbuojančios jų šakos. Rožei šalo blauzdos, o kaklą veržė skara. Ji nežinojo, kodėl taip apsirengė, nesistengė ir gilintis.
Tarp medžių negali būti šalta, galvojo. Kaip ir namuose. Nors kiekvienas jų kitoks. Ir namų durys.
Staiga pajuto kaip kažkieno ilgi pirštai apjuosė jos riešą.

- Kaip tik skubu pas jus arbatos, - tarė raudonplaukė moteris. - Aš kaip tik pas jus, - truktelėjo Rožės ranką. - Einam, palydėsiu jus namo.

Rožė apsižvalgė, sunkiai įsivaizduodama, iš kur ta moteris atsirado. Aplinkui stovėjo pasikartojantys baltų plytų namai, languose degė šviesos. Tylu, ramu.

- Einam, - tepasakė žvalgydamasi į kurią pusę eiti.

- Kibkitės į mane, drąsiau. Aš jus palydėsiu iki namų, iki pat durų slenksčio. Pasivaišinsime šilta arbata.

Jos abi tvirtai susikabino, alkūnėmis lyg medžiai, link kurių Rožė ėjo. Neskubėdamos ėjo, pro tuščias nutilusiais varikliais mašinas, telefono būdelę, link gatvės posūkio į kairę. Rožė nenorėjo kalbėti.
Duris atidarė jauna moteris, labai panaši į savo motiną, pilkų akių, tylaus balso. Jai niekas nestovėjo už nugaros, niekas daugiau nelaukė. Raudonplaukė moteris šyptelėjo.

- Susitikome pusiaukelėje, sušalome. Ar tiesa, Rože?

- Aš būčiau parėjusi, - ši burbtelėjo. - Norėjau pasivaikščioti.

Dukra liūdnai pažvelgė į sušalusią motiną, sutariamai šyptelėjo kaimynei, ir ši nuėjo.

- Šiandiena tu vaikščiojai ilgiau, nei įprastai, mama. Mes galime kartu, bus saugiau.

Rožė stovėjo apie kažką galvodama, nesiklausydama. Vilkėjo  naktinius marškinius, įsispiriamas šlepetes, rūbai vis dar buvo šalti. Staiga ją apgaubė minkštas didelis chalatas, paglostė švelnūs delnai, akimirką ji atsiminė savo dukrą. Kiekvieną sekmadienį ją prausdavo, o ji klykdavo, nesiduodavo.

- Nuvesk mane į lovą ir gerai apklok, - paprašė judėdama link medinių laiptų.

Abi ėmė ruoštis miegoti. Dukra patikrino motinos kambaryje naktinės lempos automatinį rėžimą, užrakino duris ir paslėpė raktą, nuleido visas užuolaidas.

- Ar gerai mane apklojai, - motina pakėlė galvą, traukdama atklodę virš pečių. - Ar kojos užklotos?

- Užklotos, - dar kartą patikrino.

- Nematau, - pakėlė galvą nuo pagalvės. Kažkodėl nejautė šilumos. Dukra ėmė ją kamšyti.

- Ne! - suriko jai.

- Sušalsi, mama, sušalsi.

- Manęs nereikia suvynioti! - ji energingai koja nuspyrė atklodę ir atsistojo lovoje išraudusi: - Apkamšyk mane, tik nevyniok! Dar nereikia.

Jos abi žiūrėjo į vieną kitą: viena liūdnai, ilgesingai, nesugebėdama ištarti nė žodžio, kita - piktai, įsiutusi.
2011-03-03 04:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-05-04 00:50
carpet deus
Stipriai. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-16 23:40
Click Beetle
Kūrinėlis kerta per emocijas. Gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-23 23:46
BAIBA
atsistojo lovoje- tai tikroviška, bet nebūtina...galėtų tik atsisėsti.paskutinis sakinys...nežinau ko jam trūksta.Teisingas, bet...IŠLEIDO GARĄ KIEK. o VISA KITA-laBAI.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-13 15:25
Svoloč
Neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-12 14:16
diukasniukas
Pirmoje pastraipoje neturėtų būti daugiau tarpų, kur pradedama iš naujos eilutės, kaip likusiame kurinyje?
Raudonplaukės kreipinys „Jūs“ labai klaidina iš pradžių, bet vėliau tai tampa suprantama, jeigu dukra suvokia, kad motina serga Alzheimeriu ir kuo ten.
Tekstas man sukėlė mintis apie eutanaziją, o ne gailestį ar ką ten.
Bet šiaip, į mėgstamiausius.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-12 12:21
EyesTrueDe_Lies
Butu malonu sulaukti daugiau komentaru, ar kam nekyla rankos, ar jau pavasaris? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-10 09:20
bibliotekininkė
Net per širdį, labai labai giliai parašėte, nuostabiai, ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-04 16:33
EyesTrueDe_Lies
Škacelė dar gyva :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-04 15:13
Ciukcia
kabina :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-04 11:01
pilkė_
šitame atpažįstu Škacelę :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-04 01:20
Pirk Volgą
Intriguojančiai tamsus ir "klampus" kūrinys. Perskaičiau du kartus, kol galutinai įsikirtau kas ir kaip. Taip, išties dauguma detalių daugiareikšmės, kas labiausiai ir sudomina. Atrodo, paprasta situacija, lyg ir nieko ypatingo. O pateikta taip, kaip tuose psichologiniuose filmuose, kur atrodytų eilinė įprasta situacija, bet vistiek jauti, kad tuo pačiu metu vyksta kažkas daugiau, kažkas gilaus, sunkaus ir pavojingo, TAI tūno už kampo ir gali bet kada išlįsti. Gal ir nusisvaigau, bet man šis kūrinys sukėlė būtent tokius jausmus. Tuo ir patiko. Tinkamiausias žodis būtų tas, kurį paminėjau pradžioje - KLAMPUS. Ir sunkus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-03 23:55
Kirais
Tik nevyniok, dar nereikia.

Ji bijo mirti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-03 21:11
Ciklono Kalavijas
Glumina pradžia, kuri be jokio įspėjimo įtraukia į veiksmą sukeliant skaitytojui literatūrinį šoką. Siūlyčiau vengti tokios manipuliacijos.

O šiaip geras kūrinys. Palieka ir įspūdį, ir galima kiekvieną kartą sugrįžus rasti dar kitokių reikšmių.

Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-03 13:11
EyesTrueDe_Lies
Dekui uz pastabas, Laukine Obelie, sutinku, kad yra nesklandumu, visda yra ka tobulinti, juk galejau teksta pabrandinti. Bet jis nedave man ramybes, sedejo galvoje keleta dienu, tai supykusi ji pateskiau.
Detales.Ivaizdziai...hhh viskas susipyne...

Teisybe, kad automatinio rezino sviestuvas yra reikalinga detale - tai tamsos baimes uzuomina. (gal blogai ispildziau ta vieta) 
Ivaizdziu kartojimasis nesutapimas - dar viena uzuomina.
Su Roze taip kalbama nuo tada, kada ji sunkiai susirgo. Ji greitai praranda koncentracija, kreipiai ja zadina. Toks buvo mano tikslas. Jei skaitytojas mano minti suprato ir be ju, visgi reiktu JI JUS pakartojimu atsisakyti.
Ka kiti mano?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-03 12:36
Laukinė Obelis
Gražiai, subtiliai apčiuoptas santykis tarp trijų moterų. Nepasakyta per daug, būtent tiek, kad skaitytojui pakaktų susidaryti vaizdą. Mistika teksto pradžioje užkabina.

Motinos būseną galima būtų pagilinti, įterpiant daugiau prisiminimų-blykstelėjimų, kaip tas apie prausiamą dukterį - man jis pasirodė labai vykęs. Manau, tai šiam tekstui duotų daug daugiau, nei toks detalizavimas: "Neskubėdamos ėjo, pro tuščias nutilusiais varikliais mašinas, telefono būdelę, link gatvės posūkio į kairę" - atrodo, kad jis visiškai nereikalingas.

Ir tas sakinys apie automatinį rėžimą, raktą - įtariu, kad Jums jis labai svarbus, bet man atrodo, kad jis visiškai netinka prie šio gana lyriško teksto.


Pirmasis pokalbis tarp Rožės ir raudonplaukės gana įdomus - suteikia mistikos ir užkabina. Bet prie kitų dialogų dar padirbėčiau, kad jie stipriau atspindėtų asmenybes, nes tekstas juk ir laikosi ant dialogų.


Kiek nustebino, kad kūrinyje taip nevienodai konstruojami sakiniai - daug kur atsisakoma įvardžių (įžangoje man netgi norėtųsi bent vieno), tuo tarpu kitur tekstas, ypač dialogai, mano manymu, įvardžiais perkrauti:

"- Kaip tik skubu pas jus arbatos, - tarė raudonplaukė moteris. - Aš kaip tik pas jus, - truktelėjo Rožės ranką. - Einam, palydėsiu jus namo"

"Aš jus palydėsiu iki namų, iki pat durų slenksčio." rašyčiau taip: "Palydėsiu iki namų, iki pat durų slenksčio."

"Jos abi tvirtai susikabino, alkūnėmis lyg medžiai, link kurių Rožė ėjo." labai gražus sakinys, bet ir vėl "Jūs" visiškai nereikalingas.

"Jai niekas nestovėjo už nugaros..." "Šiandiena tu vaikščiojai ilgiau..."  "Mes galime kartu..."  ir be šių įvardžių skaitytojas puikiai supras, kalba bus švaresnė.


Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą