kalbėk kalbėk kaip kad kadaise motina išmokė
čia žmonės nesiklauso ir kurčnebyliai čia neprabyla
bet truputėlį kvepia liūdesiu kaskart nuleidus vokus
ir maldininkų keliai švelniai dunksteli į tylą
bet nevaidina nieks miraklių ar moralite
tik prieš užmiegant pacituoja šventą Joną arba Petrą
ir vėl sapnuoji įtikėjęs dievą ir save
dabar tikėk kad ten po arka tu išsineri iš gatvės
iš čia geriau matai artėjančias naktis ir lietų
kuris dar gerą šimtmetį laikys supančiojęs mus dviese
tylėk tylėk sakai ar nori kad kurčnebyliai girdėtų
kaip stipriai šitam skersvėjy tu prie manęs glaudies