Laukimas

Gyvenu,
tarsi drugelis
virš raudonos rožės
nusileidęs.
Gyvenu,
tarsi bimbalas
išsikoliojęs
ir deginu -
tavo laiškus,
tau leidus.
Per dienas, naktis -
geriu, ulioju.

Gyvenu -
visas suvargęs,
nusilakstęs,
susigūžęs
tarsi
visą gyvenimą
būčiau -
kalėijme
išbuvęs.
Stveriu,
tave į glėbį -
prisiminęs -
mūsų spalį, gegužį.

Ir aš,
džiaugiuos
atėjęs -
jaunystės,
vaikystės tiltais,
džiaugiuos
nuėjęs ten,
kur žydi -
lelijos, tulpės.
Ir sklando -
virš gėlynų -
mano mintys,
netilpusios
į tavo laiškus,
o mano žodžiai,
tarsi karkvabaliai -
neria
pro šalį.
- Neliesk,
mano mintys
gal dar įšalę?
- O kas bus,
kai pražys
visos mano mintys -
geltonos,
raudonos
ir žalios?
Pražys -
mano laukimas -
mane,
pažabojęs -
galutinai -
tavo Likimas.