II dublis. apie nežinojimus ir ne ryžtus

2011 01 31 (3)

Kolekcionuoju dangaus nuotraukas, o
Ten nuotraukos – tampa dangumi.
...................................................................
Manau, nežinai... ką reikėtų sakyti.

Kiekviena saulė,
Rytą būtų išsvajota.
Giesmė – paskutinė,
Kurią norėčiau išgirsti
Užsimerkdamas.
Lietimas pabudintų,
Kai išsigąstum.

Ar nepakanka
Kojų ir rankų sudėtingiausioms
Konstrukcijoms?

Nesuvokiu
Žodžio netinkamas, visai
Kaip kalendorius nesirenka, kada
Nuo skliauto ištrinti
Dar vieną matinį ūką.

Manau, pati nesuvoki ką sakai šiandien.

Noriu vietos,
        Į kurią galėčiau pakliūti vienas.
Be minios, be šurmulio...
Kurioje laikraštinis apklotas
Išsipasakotų apie kupiną prasmės dieną.

Dangaus nuotrupos...
Nenuvalomas skliautas vonios dugne,
Mažytė gija ant mano marškinių apykaklės.
Žymė ant prakąsto obuolio.
Tobulos formos išlikusios naktinio
Čiužininio ikonose.

Mano nakties matavimuose svarbiausia, jog colis kalno
Virstų mylia nuokalnės.

Renku, tik tai kas nesibaigia... ir tai kas yra tęstina.

Manau, nežinai ką galvoti, kai mano
Vizijos užtemdo tavo ryžtą.