Aš myliu, myliu, myliu, myliu
Labai karštai,
Be paliovos
Ir nuolatos...
Kartoju Tau -
Esu vienintelė taip mylinti
Ir pasiryžus
Išvirt žolių arbatos,
Nuo kurios -
Apsvaigs galva
Ir tavo mintys
Nevaržomos
Iš lėto
Apsinuogins...
Nerealiai, Aš myliu myliu myliu daug vyru vyru vyru... Jūs gal iš reikalo apsiženijot, nes nepanašu kad jums būtų daugiau nei septyniolika. Atleiskite, kartais per daug sau leidžiu.
matau esate -ienė, bet savo jausmą išreiškiate panašiai taip, kaip man, kai buvo 14 metų. reikia suptilumo, distancijos nesu didis rašytojas, bet suvokiu, kad tai labai silpnas kūrinukas. myliu myliu myliu užtemdo viską kas eina po to. atrodo spontaniška... sutikite mano kritiką draugiškai ir neįsižeiskite. pasistenkite į kūrinį įdėti daugiau ingridientų, kad skaitantys žmonės atrastų kažką nauja negirdėta, o ne banalią rašlevą.
pagarbiai ziūrintis_dangun