dinzileKūrinys parašytas konkursui Kelionių ekspresas
Esam viešnios ir svečiai
Ventspily šiandiena
Rodos ta pati Venta
Panaši gamta
Tik
Kaimyninės šalies krantai
Ir kitoniški
Namų stogai
Vėjas virš vandens
Bevirpinąs blakstienas
Kitas kvapas
Latvijos Kurzemės.
Lipa karvė medin
Ir atgal nežiūri
Nenustebinsi jos
Įvairių spalvų
Gėlių koloninėm
Figūrom
Nori būt ji
Iskirtinė
Nežinia
Ar uostas Ventspils
Jos gimtinė
Gal
Ji nori pažiūrėti
Į Ventos pakrantę
Ten begonijų boružės
Trys nutūpę
Niekur nebeskrenda
Ar žuvėdros papletkavo
Apie karvę
Su batukais
Nematyt tešmens
Nei uodegos
Ko gero bus užtrūkus
Suknele baltai taškuota ružava
Sėdi ant suolelio karvė
Išdidi dama
Netupia jai kirai ant ragų
Mindžioti tokią gražuolę
Būt nemandagu
Vėjas dvelkia švelniai pučia
Plaikstosi lenkta srove
Vandens plaukučiai
Bėga vasarošilte srove
Gert iš to fontano
Gal ir nevalia
Sidabrinė karvė
Tai prie dvaro rūmų stovi
Visa papilvė juoda
Nevalos tarnaitės
Jūros karvės nenuplovė
Nelinksma karvutė
Mato vien tik akmeniu
Įrėmintas bangas
Laukia
Gal paglostys
Ar nuplaut kas susipras
Tolėliau
Marga didžiulė karvė
Čemodanas
Aplipinti etiketėm šonai
Matosi nemenkas jos bagažas
O kad nešt būt patogu
Rankena atsakanti ant nugaros
Ne tarp ragų
Ir diržai perjuosti po pilvu
Kad gudrus atspėk
Ką tam čemodane nešu
Ak ir užmiršau įvardint aš
Karvutę juodą
Jau seniai jinai nė lašo
Pieno nebeduoda
Kaip ir begyvuoja
Pertraukta per pusę
Nebepuola jos net musės
Vamzdis užrūdijęs rato nepasuksi
Dar ko gero pats per pusę trūksi
Neliūdėk juoda karvut
Rytoj mes dar pabūsim
Mėlynoji karvė
Junga kapitono
Tarp ragų šauniai pakreiptas
Jai kaptonas
Molo pradžioje
Ji stropiai taką jūron uosto
Dieną naktį budi saugo uostą
Tiktai gulbėm karalienėm
Leista valiūkauti
Uosto prieigose
Užvėjyje molo
Savo baltas plunksnas vis skalauti
Vėjas smėlį tyliai suka
Nešdamas pakrantėn
Vakaro vėsos
Melsvai pienuotą rūką
Visos karvės Ventspily palaidos
Skulptoriai sukūrę jas
Lenciūgais nepasirūpino...
